TIK VIENAS IŠ PENKIŲ DALINASI SMITTESTOPP PROGRAMĖLĖJE ESANČIA INFORMACIJA

Parengė: Aušra Lapėnaitė

Naujausi skaičiai rodo, kad kas penktas dalinasi Smittestopp programėlėje esančia informacija su Visuomenės sveikatos institutu (Folkehelseinstituttet). Dėl to Visuomenės sveikatos institutas stipriai atsilieka nuo tikslo: 60 procentų vartotojų vyresnių nei 16 metų amžiaus. 

Pagal naujausius Visuomenės sveikatos instituto duomenis, programėlė Smittestopp praeitą savaitę turėjo 899.142 aktyvius vartotojus. 

Įvairiose platformose iš viso programėlė buvo parsisiųsta 1.458.000  kartų. Į šį skaičių įtraukta ir tie, kurie programėlę parsisiuntė, ją ištrynė ir galbūt vėl parsisiuntė iš naujo. 

Taigi apie 600.000 vartotojų arba išjungė savo vietovės bendrinimą, arba ištrynė programėlę. 

Visuomenės sveikatos institutas apskaičiavo, kad kas penktas asmuo (20,5 procento) vyresnių nei 16 metų amžiaus dalinasi programėlėje esančia informacija. Institutas anksčiau teigė, kad 60 procentų gyventojų turi naudotis programėle, kad ji būtų naudinga. 

Gun Peggy Knudsen, Visuomenės sveikatos instituto direktoriaus padėjėjas, spaudos konferencijoje sakė, kad institutas vis tiek džiaugiasi, kad tiek daug vartotojų parisisuntė programėlę ir dalinasi joje esančia informacija.  

Tai reiškia, kad mes greit galėsime analizuoti duomenis ir pažiūrėti, kaip veikia infekcijų kontrolės priemonės, –spaudos konferencijoje sakė G. P. Knudsen. 

Į NRK klausimą, ar vartotojų skaičius turės įtakos programėlės naudingumui įspėjant apie užsikrėtimus ir parodant, kokios infekcijų kontrolės priemonės veikia, G. P. Knudsen atsakė taip: Analizuoti kontaktavimo tendencijas mes galime iš jau turimų duomenų. Manau, kad reikia, jog programėle naudotųsi daugiau gyventojų, kad gautume dar naudingesnius duomenis.

Gyventojų vartojimo duomenys

Visuomenės sveikatos institutas aktyviu vartotoju laiko tą, kuris per paskutinias septynias dienas per programėlę pasidalino savo duomenimis. Detalesnių duomenų apie vartotoją programėlėje Smittestop nėra. 

Tai dar tik pirmas žingsnis. Pilotinis programėlės naudojimas neseniai paleistas tik trijose savivaldybėse ir greitai mes pateiksime daugiau informacijos ir rezultatus. Tikimės, kad tai paskatins aktyviau naudotis programėle,NRK sakė G. P. Knudsen.

Duomenys, kuriuos iki šiol pateikė Visuomenės sveikatos institutas, rodo, kur šalyje programėlė yra naudojama. 25 procentai vartotojų yra dviejose pilotinėse savivaldybėse Dramene ir Trondheime. Tuo tarpu trečioje – Trumsėje yra 23 procenai vartotojų.

Pilotinės savivaldybės taip pat išbando kaip Smittestopp programėlėje veikia įspėjimo žinutės. Įspėjimo žinutes šių savivaldybių gyventojai gaus, jeigu jie bus netoliese virusu užsikrėtusio asmens. 

Daugiausia programėle naudojasi Bykle ir Sirdal savivaldybės, kur vartotojų dalis atitinkamai yra 58 ir 47 procentai.

Kad sistema galėtų būti naudojama užsikrėtimų sekimui ir įspėjimui visose savivaldybėse pirmiausia yra ilgas duomenų surinkimo periodas, – VG straipsnyje rašo įmonės, kuri kuria programėlę, vadovai. 

Gauta žinių, kad Smitestopp programėlė greitai iškrauna bateriją, ypač Android telefonuose. Programėlės atnaujinimai šią problemą sumažins. 

«Aktyvus vartotojas» turi platų apibrėžimą 

Medijos ir technologijų ekspertė Ida Aalen balandžio mėn. Aftenposten parašė straipsnį, kad dar daug dalykų turi būti sėkmingai padaryta, kad programėlė būtų efektyvus įrankis sekti užsikrėtimus. I. Aalen stebina Smittestopp surinktų duomenų detalumo trūkumas. Dėl plataus «aktyvaus vartotojo» apibrėžimo yra sunku pasakyti, kiek konkrečiai duomenų pasidalino atitinkami vartotojai. 

Tai, kad vartotojas vieną kartą pasidalino duomenimis, mažai padeda. Panašu, kad norima dirbtinai padidinti skaičius, – NRK sakė I. Aalen.

Visuomenės sveikatos institutas sako, kad iki šiol jie paskelbė tik kiek iš viso kartų programėlė buvo parsisiųsta, nes tai yra anonimiški duomenys ir šį skaičių lengviausia gauti. 

Dabar jau esame pasistūmėję į priekį ir galime pateikti daugiau informacijos, pavyzdžiui, kiek aktyvių vartotojų naudoja GPS signalą ir bluetooth ir kuriose savivaldybėse. Testavimo fazėje ši informacija yra svarbi, – teigė G. P. Knudsen. 

Techniniai iššūkiai

Šiandien daugelis mobiliųjų telefonų veikia taip, kad aplikacija turi nuolat naudoti bluetooth. Tai gali būti sunku užtikrinti, be to taip greičiau iškraunama telefono baterija. Tyrimas, kuriuo buvo nustatomas  GPS signalo tikslumas, parodė, kad iPhone rodomas tikslumas yra tarp 7 ir 13 metrų. 

Tikslas yra įspėti, kad buvote netoliese užsikrėtusio asmens. Tačiau, jeigu «netoliese» reiškia iki 13 metrų, vadinasi yra didžiulė klaidingų įspėjimų tikimybė, – sakė I. Aalen.

I. Aalen mano, kad net jeigu programėle naudosis 60 procentų gyventojų, dėl techninių iššūkių daug kas gaus įspėjimus, kad galimai užsikrėtė nuo netoliese buvusio užsikrėtusio asmens, net jeigu iš tikrųjų jie nebus užsikrėtę.

Jeigu pasirodys, kad didžioji dauguma gavę įspėjimus, kad buvo netoliese užsikrėtusio asmens, iš tikrųjų nebus užsikrėtę, tai sukels bereikalingą žmonių susirūpinimą ir padidėjusį darbo krūvį sveikatos priežiūros įstaigoms, – teigė I. Aalen.

Visuomenės sveikatos institutas sako sutinkantis su I. Aalen, jog svarbu, kad pranešimai būtų tikslūs. Dėl to programėlės naudojimo įvedimas yra laipsniškas, pirmiausia ją išbandant keliose savivaldybėse. 

Mes taip pat sutinkame, kad vien tik GPS signalas nėra pakankamai tikslus ir todėl kartu su GPS naudojame ir bluetooth. Manoma, kad šis techonolignis sprendimas šiai dienai duoda tiksliausius rezultatus. Tai gali pasikeisti, jeigu bus atrasti dar geresni technologiniai sprendimai, kuriuos galėsime panaudoti dabartinių sprendimų pagerinimui, – teigė G. P. Knudsen. 

Šiuo metu daugiau informacijos negali būti viešinama dėl gyventojų duomenų apsaugos. 

Mes dar nepradėjome analizuoti duomenų, kiek visuomenėje yra kontaktuojama. Tikimės greitai pradėti šiuos darbus ir tuomet pateiksime daugiau informacijos, kokie duomenys yra surinkti ir kuo jie gali būti naudingi, – sakė G. P. Knudsen.

Šaltinis: NRK

Leave a Reply