KARANTINAS SUGĮŽTA Į LIETUVĄ?

Turbūt jau per visas Facebook’o lietuviškas grupes Norvegijoje nuvilnijo žinia, kad Sveikatos apsaugos ministerija paskelbė naują sąrašą ir vėl reikės privalomai karantinuotis sugrįžusiems į Lietuvą.

Neskubėkit išsigąsti – iš Norvegijos sugįžtantiems tautiečiams karantinuotis nereikės. Tiksliau nereikės tiems, kurie grįžimui pasirinks skrydį lėktuvu arba kelionę automobiliu aplenkiant Švediją. Na, bet mes tauta, drąsi, nebijanti rizikuoti. Bet koks naujas Seimo įstatymas ar Vyriausybės nutarimas pažadina mumyse maištingą kario dvasią ir natūraliai gimsta klausimas – „o kas bus, jeigu … „. Tikrai, kas bus, jeigu vistik pažaisime su likimu ir pabandysime parplaukti keltu iš Stokholmo į Rygą ar Estiją. Ne dėl to, kad nebijome viruso, bet todėl, kad esame laisvi ir mums jokios valdžios įstaigos neprimes savo tvarkos. O išlipus iš kelto, jau jau kaip nors – prasiirsime per Baltijos laisvo judėjimo burbulą nesukeldami niekam didesnių įtarimų ir vakare gardžiai kirsime cepelinus kuriame nors gimtojo miesto restoranėlyje, užpildami bokalu šalto Lietuviško alaus.

Rizika tuo ir įdomi, kad kartais pasiseka, o kartais nelabai. Protingi žmonės visuomet pamatuoja riziką – ką aš gausiu sėkmės ir ko aš neteksiu nesėkmės atveju. Apie tai, ką gausiu vykdamas per Švediją, nesiplėtosiu – likime prie cepelinų ir alaus. Geriau pakalbėkime ką rizikuoju prarasti nesėkmės atveju. Sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad privaloma izoliacija yra taikoma tada, kai šalyje, iš kurios atvykstama, sergamumo vidurkis per pastarąsias dvi savaites siekia 25 atvejus 100 tūkst. gyventojų. Ar žinote, koks dabar yra šis rodiklis Švedijoje – 154,5 atvejai brolyti !!! Ir ką? Mes gi drąsūs ir maištingi – pamenat?

Turbūt blogiausia būtų jeigu keliaudami per Švediją „pasigautume“ tą koronavirusą. Pavyzdžiui sustoję „apsishopinti“ kokiame nors prekybos centre netoli Stokholmo – žinau, žinau… sakysite ne, mes Švedijoje tikrai niekur nestosime, užsipilame kurą Norgėj ir išlipame iš kelto tik pamate pirma „zirga galva“. Tarkim, patikėjom. Bet yra ir kitas variantas – pavyzdžiui kelte užsukote į „duty“ free parduotuvę nusipirkti .. mineralinio vandens ir trumpai lukterėjote eilėje kartu su bendratautiečiu, kuris vistik sustojo „apsishopinti“ tame prekybos centre netoli Stokholmo. Kertant sieną patikrina temperatūrą, užpildote visus popieriukus – viskas tvarkoje ir dėliojasi anksčiau minėtas pozityvus scenarijus. Bet po kurio laiko šast… ir pirmi simptomai. Apie gimines ir draugus su kuriais valgėte cepelinus nesiplėtosiu.

Žinoma, visi mes likimo pakaustyti ir jau suprantame, kad gyvenimas nėra vien juoda ar balta. Dažniausiai būna po truputį abiejų, toks vidutiniškai pilka su keliais saulės blyksniais. Tarkime neužsikrečiat, bet pagal tikrą kariūno dvasią, maištaujat nuo pradžios iki galo – važiuojat per Švediją, keliatės keltu ir nesikarantinuojat. Pabandysiu nuspėti kokie būties klausimai kyla pirmiausiai?

  1. Grįšiu per Taliną ar Rygą – niekas manęs Lietuvoje neatseks. Jūs rimtai? Už kiemo XXI a., technologijos ant kiekvieno kampo. Latvijos ir Estijos pasieniečiai gal ir nesiims skenuoti Jūsų veidų dirbtinio intelekto pagalba kaip kokioje Kinijoje, tačiau kompiuteriais naudotis tikrai moka, o persiųsti meilą su keleivių sąrašu tereikia keleto pirštų paspaudimų. Nejaugi Jūs šventai tikite, kad vyriausybių atstovai sutarė atverti tarpusavio sienas nepagalvoję kaip užtikrins atvykstančių žmonių apskaitą, nenumatę, kad didžiausia jų dalis bus laikinai išvykę tautiečiai ir pan. Galvojate policija nežino kas yra GPS ir bus sudėtinga stebėti Jūsų judėjimą jau būnant Lietuvoje?
  2. Kas man gresia jeigu nesikarantinuosiu Lietuvoje? Na, čia du variantai. Jeigu gerai „užkalėte“ pinigo Norgėje, tai greičiausiai išsisuksite administracine bauda, kuri gali siekti iki 1500 EUR. Jeigu būsite „ypatingai drąsūs“ – tuomet brolyti gali grėsti ir baudžiamoji atsakomybė.

Pakalbėjome apie drąsius. Tačiau ne visi mes tokie avantiūristiškai ryžtingi – tame tarpe ir aš. Tiesiog gali susiklostyti aplinkybės kai tenka atsidurti drąsiųjų tarpe. Ką tuomet daryti? Štai keletas patarimų:

  • Atvykus į jūrų ar oro uostą – Jums pamatuos temperatūrą. Jeigu terperatūra bus aukšta, Jus atskirs nuo kitų keleivių ir nemokamai nuveš į sveikatos priežiūros įstaigą.
  • Jeigu temperatūros nenustatė, bet atvykote iš pvz. Švedijos ar Portugalijos, tai reikės per 24 val. nuo atvykimo į Lietuvą užsiregistruoti Nacionaliniame sveikatos centre. Galima elektroniškai čia: https://keleiviams.nvsc.lt/lt/form
  • Iš kelto ar lėktuvo (Švedijos, Portugalijos atveju) rekomenduojama važiuoti ne visuomeniniu transportu, bet prašyti, kad pavežtų giminės ar draugai.
  • Galiausiai lauks privaloma 14 d. izoliacija nuo atvykimo dienos.

Bendras patarimas drąsiems ir ne tokiems – tausokite sveikatą ir taupykite brangiausią turtą kurį turite – laiką. Rinkitės kelionę lėktuvu arba venkite kelionės per Švediją. Net ir pasirinkę šiuos keliavimo būdus, nepamirškite, kad virusas niekur nedingo ir ar bus antra banga, priklauso nuo kiekvieno iš mūsų. Vakcinos gal ir nesukursim (palikim tai mokslininkams), tačiau virusą „užgęsinti“ galime:

  • Laikydamiesi saugaus atstumo vieni nuo kitų (Lietuvoje patariama 2 metrai);
  • Devėti apsaugines kaukes – ne tas, madingas – bet kurios išties apsaugo;
  • Dažnai plauti rankas šiltu vandeniu ir muilu;
  • Neliesti rankomis veido ir akių.

Gyvenimas tegul teka savo vaga, tačiau, būdami Lietuvoje, pastebėkime savo sveikatos būklę. Jeigu kartais temperatūra pakiltų virš 37,5 laipsnių, pasukite dėl visa pikto į Karštąją koronaviruso liniją telefonu 1808.

Išlikite ne tik drąsūs, bet ir sveiki !

Alkas Baltaduonis

Leave a Reply